Pradedu suprast

2011 Brolau pradedu suprast, kad mes nemirsim kažkada kūnas išnyks, bet į natas pavirsim gyvenimas mus kuria išgyvenimus užrašom ko gero tai brangiausia, dalinamės prašom tu sakai, jog aš dažnai kartojuos rytoj pats darai tą patį, net nepagalvojęs tu manai, kad protingesnis už kitus gal dar nesuvokei, bet aplinka kuria mus karta iš kartos išnaujo viską kartojam darom tas pačias klaidas apie tą patį repuojam kaifuojam nuodijam smegenis kol susiprantam kad ir kaip tūkstančiai kitų ten pat brendam tada viską rišam pradedam naują gyvenimą būna patraukia atgal silpnus nervai išderina kiti be nerimo rauna į priekį ir jiems sekasi nesižvalgo atgal tikslai aiškiai matosi bėga metai, dar greičiau bėga nauji prisimeni pradžią kokie tada buvom jauni? mes nenugalimi, rėkėm krūtinę plėšėm pult į akis visad įrodinėt savo tiesą dabar žodžiuose gyvena tikros vertybės rašom su savais po kol užteks kantrybės kol groja muzika tol iš širdies eilės viskas to pačio link, ten pat bratka einam brolau pradedu suprast, kad mes nemirsim kažkada kūnas išnyks, bet i natas pavirsim gyvenimas mus kuria išgyvenimus užrašom ko gero tai brangiausia, dalinamės prašom.